ryškus konteinerių gabenimo iššūkių metais buvo Afrika, kurią, ekspertų nuomone, artimiausiais metais paskatins Afrikos žemyninės laisvosios prekybos zonos (AfCFTA), didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos, sukūrimas.
„Maersk Broker“ duomenimis, Singapūro „Splash 247“ duomenimis, importas konteineriais į Afriką per pirmuosius septynis šių metų mėnesius išaugo 10,1 proc., palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, ir 6,7 proc.
Pagrindinis šio padidėjimo veiksnys buvo prekyba iš Azijos į vakarinę Afrikos pakrantę. Prekybos apimtys šiuo prekybos taku, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 20,9 proc. Apimtys iš Artimųjų Rytų ir Pietų Amerikos į Vakarų Afriką taip pat prisidėjo prie augimo.
Tokios augimo tendencijos taip pat matomos Azijos ir Vakarų Afrikos prekyboje, kur, remiantis „Maersk Broker“ duomenimis, šių metų spalį dislokuotas tonažas, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, išaugo 22,3 proc.
„Kadangi daugumoje Afrikos dalių vyksta sparti urbanizacija, tikimės, kad statybinių medžiagų, elektronikos, baldų ir kitų konteinerių prekių paklausa ir toliau didės“, – teigiama naujausioje savaitinėje „Maersk Broker“ konteinerių ataskaitoje.
Iš visų JK konsultacinės bendrovės „Maritime Strategies International“ (MSI) sektų prekybos kelių būtent Azijos–Afrikos maršrutas šiais metais išaugo stipriausiai.
Apibūdindamas augimą tik kaip „gerai“, „Vespucci Maritime“ konteinerių konsultavimo generalinis direktorius Larsas Jensenas teigė, kad skaičiai nėra tokie puikūs.
Naujausi konteinerių prekybos statistikos duomenys rodo, kad nuo 2019 m. Tolimuosiuose Rytuose iki Afrikos išaugo 15 proc., o tai prilygsta 3,5 procento vidutiniam metiniam augimui, pažymėjo J. Jensenas.
„Tai prekyba, kuri 2019 m. prieš pandemiją išaugo beveik 7 proc., vadinasi, augimas geras, bet iš esmės tik pasivijo priešpandemijos augimo trajektoriją“, – „Splash“ sakė J. Jensenas.
Žvelgiant į ateitį, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) prekybos logistikos skyriaus vadovas Janas Hoffmannas teigė, kad laisvosios prekybos zonos sukūrimas visame žemyne būtų palaima laivybai.
"Pagal ekonominio potencialo dydį Afrika yra palyginama su Kinija, Indija ar ES. Tačiau jos ekonomiką skiria 108 dvišalės sienos. Būtent čia AfCFTA suteikia dvigubą galimybę", - sakė P. Hoffmannas.
AfCFTA taip pat gali padėti padaryti uostus patrauklesnius tarptautinėms linijinių laivybos bendrovėms, teigė M. Hoffmannas.
Pažymėtina, kad šiandien, remiantis UNCTAD duomenimis, maždaug 35 procentai Afrikos prekybos su likusiu pasauliu vyksta tik per vieną uostą – Maroko Tanger Med, kuris yra sujungtas su maždaug 40 Afrikos uostų.
„Esami Afrikos uostai turi padidinti savo našumą, uostų infrastruktūrą reikia rimtai atnaujinti, nes didesnių laivų pakopoms reikės gilesnių kanalų, didesnių posūkių baseinų, tvirtesnių krantinių ir našesnės įrangos“, – komentavo „Splash“ apžvalgininkas Krisas Kosmala, ragindamas daugiau. plėtojamos plyno lauko aikštelės.
Danijos lainerių konsultacinės bendrovės „Sea-Intelligence“ duomenys rodo, kad daugelio Afrikos krypčių trečiąjį šių metų ketvirtį susisiekimas procentais išaugo vienas didžiausių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, o Dramblio Kaulo Krantas pirmavo ir per metus padvigubėjo.
